Інформація для українців: 
Lietuvoje kas trečias vyresnis negu 65 metų žmogus gyvena vienas. Nemaža dalis jų neturi artimųjų ar giminių, su kuriais palaikytų ryšį, todėl gali jaustis niekam nereikalingi ir pamiršti. Pasaulinė pandemija ir su tuo susiję gyvenimo suvaržymai vienišų senolių atskirtį tik dar labiau pagilino. Suvokdami, kaip svarbu šiai pažeidžiamai grupei gauti psichologinę pagalbą, „Krizių įveikimo centras“ (KĮC) ir „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija“ jau 3 metus inicijuoja ir vykdo projektus, kurių tikslas – teikti profesionalias psichologų konsultacijas „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos“ programos „Šilti apsilankymai“ senjorams.
Išdrįsti atvirai pasikalbėti
Projekte dirbę savanoriai pastebi, kad kalbėti apie emocinę sveikatą vyresnio amžiaus žmonėms yra sudėtinga, jie nedrįsta atsiverti, kalbėti apie savo išgyvenimus. Dalis jų išsako mintis apie savižudybę, bet jiems atrodo, kad kiti nekreipia į tai dėmesį.
„Emocinė pagalba šiai pažeidžiamai žmonių grupei yra labai reikalinga. Labai džiaugiuosi, kad yra atkreipiamas dėmesys į šią problemą ir imamasi iniciatyvos ją spręsti. Šis projektas parodė, kad psichologinė parama gali būti prieinama kiekvienam jam patogiu būdu (gyvai ar per nuotolį), atsižvelgiant į individualius poreikius. Mane ir mano kolegas šis laikotarpis išmokė prisitaikyti prie naujų konsultavimo formų, bet tai nesumažino jų kokybės“, – įžvalgomis dalijosi vyresnio amžiaus žmones konsultuojanti „Krizių įveikimo centro“ psichologė Gražina Sofija Kuniskienė.
Dėl epidemiologinės situacijos šalyje, daugumai senjorų buvo patogiau ir saugiau psichologinę pagalbą gauti nuotoliniu būdu. Per praėjusių metų pusmetį buvo suteiktos 55 psichologinės konsultacijos.
Išgelbėti gyvybę
Tai nėra pirmas tokio pobūdžio projektas. „Krizių įveikimo centras“ nuolat imasi iniciatyvos, stengiasi rasti finansavimą, kad psichologų paslaugos būtų prieinamos ir senjorams.
„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos“ programos „Šilti apsilankymai“ vadovės Rasos Stankevičienės teigimu, tik kalbėdami garsiai mažiname stigmą prabilti apie emocines problemas, kad emocinė sveikata taip pat reikalauja gydymo. Vis dėlto, kad senjoras išdrįstų kreiptis ir gauti pagalbą, reikia nemažai padirbėti.
„Kad ir kaip sunku prikalbinti senjorus, tačiau rezultatai džiugina, o padėkos skambučių sulaukiu ir pati asmeniškai“, – sako R. Stankevičienė.
„Niekada negalvojau, kad psichologas gali padėti“, „Nežinojau, kad galiu gauti pagalba neišėjus iš namų“, „Negalvojau, kad išvis kas nors man gali padėti“ – tokius atsiliepimus paliko su „Krizių įveikimo centro“ psichologais bendravę vyresnio amžiaus žmonės.
Projekte dalyvavusi senolė iš Vilniaus nuoširdžiai dėkoja ją konsultavusiai KĮC psichologei: „Noriu jums padėkoti už savo gyvybę“. Papasakojusi visą savo gyvenimo istoriją moteris dėkojo, kad po konsultacijų su psichologe ciklo susigrąžino norą gyventi.
„Dėl tokių istorijų ir dėl kiekvienos išgelbėtos gyvybės verta stengtis“, – teigia programos „Šilti apsilankymai“ vadovė R. Stankevičienė.
Projekte didelis dėmesys skirtas suicido rizikos prevencijai. „Krizių įveikimo centro“ psichologai, atpažinę savižudybės rizikos ženklus, teikdavo specializuotą pagalbą ir, esant reikalui, nukreipdavo pas kitus specialistus.
„Krizių įveikimo centras“ ir „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija“ ir toliau tęsia ilgametį bendradarbiavimą, siekiant pasirūpinti vienišų senolių ir juos lankančių savanorių psichologine gerove bei abiejų grupių edukacija dėl savižudybės rizikos.
