Інформація для українців: 
Vasario 14-ąją švenčiama Šv. Valentino diena, dar žinoma kaip meilės arba įsimylėjėlių diena. Šią dieną mylimieji savo antrajai pusei skiria ypač daug dėmesio, leidžia laiką kartu ir lepina dovanomis. Tačiau vis dažniau ši diena yra švenčiama ne tik įsimylėjusių porų – tėvai sveikina savo vaikus, o draugai draugus. Šv. Valentino diena pamažu įgauna kitą prasmę – sveikinti ne tik savo antrąją pusę, bet ir visus tuos, kuriuos mylime.
Tačiau ne visi žmonės yra linkę šią dieną minėti – kai kurie dėl to, nes neturi antrosios pusės, arba nesureikšmina šventės ar netgi jos nemėgsta. Kaip ir mūsų psichologas Giedrius Jakubauskas, kuris paatviravo, kad jam ši diena savo įvaizdžiu (su daug širdelių ir raudonos spalvos) yra mažai priimtina ir patraukli.
Visgi plačiai minima šv. Valentino diena gali nemaloniai veikti žmones, kurie išgyvena krizinius įvykius, pavyzdžiui, skyrybas ar artimųjų netektį arba tiesiog yra vieniši ir sunkiai išgyvena vienišumo jausmą.
Akistata su (primestais) lūkesčiais
G. Jakubauskas teigia, kad kiekviena šventė turi savo įvaizdį ir lūkestį, kurį žmonės patys susikuria iš aplinkos, kurią mato. Valentino dienos lūkestis – tu turi ką mylėti, esi mylimas ir šventi meilės šventę. Jeigu žmogus nėra susitvarkęs savo gyvenimo pagal šį lūkestį, tada tai tampa atvirkštiniu dalyku jam. Jis gali pasijausti labiau vienišas, atstumtas, nemylimas ar neturintis, ką mylėti. O meilės tema, tą dieną sklandanti žiniasklaidoje ar komercijoje, tokiam žmogui gali sukelti daug negatyvių minčių apie tai, ko jis neturi.
Jeigu šią dieną norisi susirasti antrąją pusę, svarbu nepamiršti, kad tai gali ir nepavykti, tuomet liūdesys ir skausmas sustiprės. Mūsų centro savanoris Giedrius Jakubauskas teigė, kad vis dėlto „nereikia išsikelti sau labai aukštų lūkesčių, nes tada labai įsipareigoji ir įpareigoji save, ko tu negali net kontroliuoti“.
Tai susitarimas, kuriame gali nedalyvauti
Visgi šią dieną kenčiantys ir liūdintys žmonės gali patys sau padėti. Mūsų psichologas tvirtina, kad turime prisiminti, jog kiekviena kalendorinė šventė yra tiesiog susitarimas, kuriame tu pasirenki dalyvauti ar ne. Pavyzdžiui, Naujieji metai Vakarų pasaulyje švenčiami gruodžio 31 d. – sausio 1 d., o Kinijoje Naujųjų metų data kinta kasmet ir gali būti tarp sausio 21 dienos ir vasario 20 dienos. Tai yra susitarimas, kaip ir Šv. Valentino diena. Žiūrint laiko prasme, prieš eilę metų šios šventės Lietuvoje niekas nežinojo ir niekas nešventė, tačiau dabar ji atėjo ir pas mus, žmones ją švenčia. Kiekvienas galime sąmoningai pasirinkti švęsti šią šventę ar ne. Svarbu suprasti, kad tai nėra pareiga. Jeigu šventė žmogui tinka, tegul jis ja džiaugiasi, jeigu ne – tegul priima ją kaip kitų žmonių švenčiamą šventę. Toks požiūris galėtų šiek tiek padėti, jei bet kokia šventė jums yra nemaloni.
Taigi atsižvelgiant į tai, kad kažkokia šventė atitinka ar neatitinka mūsų lūkesčius, galime pasirinkti ją švęsti ar ne, o pasirinkę švęsti visada galima į šventę pažiūrėti kitu kampu ir rasti progą ja džiaugtis. Todėl nepaisant to, kad vasario 14-oji pasaulyje žinoma kaip įsimylėjusių porų diena, mes ją galime praleisti su tėvais, vaikais ar draugais, o gal net ir skirti šią dieną sau.
