Pereiti prie pagrindinio turinio

2022-03-18

Psichologai pataria, kaip bendrauti su nuo karo bėgančiais ukrainiečiais

Psichologai pataria, kaip bendrauti su nuo karo bėgančiais ukrainiečiais

Savanoriai – šiuo metu pati didžiausia pagalba nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau kokiais žodžiais prabilti į žmogų, ką tik pabėgusį nuo sprogimų, netekusį namų, palikusį savo šeimą ir artimuosius, ar moterį, atsisveikinusią su vyru, pasiryžusiu ginti savo šalį? Krizių įveikimo centro psichologė Gintė Jasienė siūlo pradėti nuo žmogiško ryšio mezgimo: „Užjaučiu, kad tau tenka tai patirti. Noriu tau padėti kuo galiu.“ Savanoriaujantis žmogus gali padėti pajusti žmogišką šilumą ir susiorientuoti naujoje aplinkoje. Kaip derėtų bendrauti su nuo karo bėgančiais žmonėmis?

Padėkite atkurti saugumo jausmą

Vos perėjęs saugios valstybės sieną žmogus vis dar gali jaustis esantis karo patirčių centre, todėl, jei tik situacija leidžia, pasirūpinkite kiek įmanoma ramesne aplinka, pakvieskite prisėsti puodelio šilto gėrimo. Jei vyksta pokalbiai apie karą, nepamirškite priminti, kad Lietuvoje saugu, čia nevyksta karas, čia nėra pavojaus. Pabrėžkite ir tai, kiek jis jau daug padarė, savarankiškai atvykdamas iki čia ir atlaikydamas, ką patyrė. Prisistatykite, nelikite anonimiškas, pasisakykite, kad esate žmogus, kuris šiuo metu pasirūpins esminiais jo poreikiais: saugiu būstu, maistu ar padės kitais svarbiais klausimais. Suteikite turimą konkrečią informaciją, kaip spręsite žmogaus klausimus, ką galima daryti. Tokia pobūdžio informacija krizėje veikia raminamai.

Emocinė parama

Daugeliui žmonių svarbu išsakyti savo sunkias emocijas, papasakoti savo patirtį. Svarbu išklausyti, parodyti užuojautą, palaikyti emociškai – tai padės sumažinti vidinę įtampą, pajusti žmogišką ryšį. Apie žmogaus patyrimą krizėje svarbu kalbėti tiek, kiek jis pats to nori. Nuo karo bėgančio žmogaus emocijų spektras gali būti labai įvairus – nuo nenoro nieko pasakoti apie patirtus išgyvenimus iki stipraus poreikio liudyti kiekvieną karo žiaurumą. Kiekvieno situacija individuali, jokiu būdu nereikia versti pasakotis to, kuris nėra pasiruošęs ar nenori to daryti. Ne mažiau vertinga gali būti tiesiog pabūti šalia, pasirūpinti kasdieniais poreikiais ar pajuokauti.

Tai, kas su tavimi vyksta, yra normalios organizmo reakcijos

Atkeliavusiam žmogui gali būti neramu dėl savo paties reakcijų, todėl svarbus patvirtinimas, kad tai, kas su juo vyksta, yra normalu ir žmogiška. Nėra gerų ir blogų emocijų, visos reakcijos yra priimtinos, patyrus tokius nenormalius įvykius. Gali būti, kad žmogui sunkiau susikaupti, jis išsiblaškęs, sunkiai susivokia dabartinėje situacijoje. Bėgant nuo karo jausti išgąstį, nesibaigiantį nerimą, pyktį, sielvartą, bejėgiškumą irgi normalu. Kad ir kaip keistai skambėtų kitomis sąlygomis, bet normalu, kad nesinori nieko veikti, kad gali būti sutrikęs miegas ir apetitas, kad sapnuojasi košmarai, kad krūpčiojama nuo nedidelio garso, kad kamuoja ryškūs prasiveržiantys prisiminimai. Nieko nejausti ir jaustis, tarsi gyventum kino filme, irgi normalu, taip psichikai saugant save nuo pernelyg stiprių išgyvenimų. Taigi svarbu nuraminti žmogų, kad tai, ką jis dabar patiria, yra normalios organizmo reakcijos į tokią situaciją, ir patiems nesitikėti, kad viskas tuojau pat pasikeis. Be to, normalizuoti nereiškia nieko nedaryti – svarbu padėti ir skatinti tvarkytis su šiais sunkiais išgyvenimais.

Priimkite žmogaus jausmus

Jeigu žmogus verkia, leiskite jam išsiverkti. Jei juokiasi ar pokštauja – nestabdykite ir nesistenkite to kontroliuoti. Pamėginkite išlikti kantrus, pagarbus ir atjaučiantis net tuomet, kai nukentėjęs asmuo yra nusiteikęs priešiškai. Pyktis yra dažna reakcija patyrus sukrėtimą, smurtą.

Jei staiga norisi šiltai palaikančiai apkabinti, prieš tai visada susitikrinkite su žmogumi, galite tiesiog paklausti, ar galite. Stiprias traumines patirtis išgyvenęs asmuo neretai ypač jautriai reaguoja į savo fizinės erdvės pažeidimą.

Padėkite pasirūpinti kasdieniais poreikiais

Kai kriziniai įvykiai stipriai sukrečia žmogų, gali sumažėti jo gebėjimas pasirūpinti savo poreikiais. Pasidomėkite, ar yra užtikrinti jo baziniai poreikiai, ar žmogus turi kur apsistoti, ar turi maisto, vandens, šiltą antklodę, sausų ir šiltų drabužių, ar gali susisiekti su artimaisiais. Priklausomai nuo situacijos, pasiūlykite priemonių nusiraminti: knygą, piešimo reikmenų ar erdvę maldai arba pabūti vienumoje. O gal yra dar kas nors, ko reikia būtent šiam žmogui?

Per stiprios reakcijos gali būti ženklas, kad reikia profesionalų pagalbos

Neįprastos ir intensyvios reakcijos į ekstremalius įvykius yra normalu. Specialistų pagalba reikalinga tada, kai reakcijos yra ypač stiprios arba ilgai užsitęsia. Pavyzdžiui, nemiegoti vieną ar kelias naktis po sukrėtimo daliai žmonių bus normali reakcija, bet jei nemiga tęsiasi ilgiau nei tris dienas, svarbu kreiptis į specialistus; jaustis apatiškai ir bejėgiškai po patirto sukrėtimo irgi normalu, tačiau, jei žmogus savaitę nekyla iš lovos arba negali atsakyti į jokį jūsų klausimą, jį nukreipkite pas profesionalą.

Didžiuliai pykčio protrūkiai ar mintys apie savižudybę irgi yra signalai, kurių nederėtų ignoruoti. Nepamirškite, kad galite kreiptis į Krizių įveikimo centro specialistus ir pasikonsultuoti, pasikalbėti apie susiklosčiusią situaciją, paklausti patarimo, kaip padėti.

Savanorio pagalba sau

Savanoriaujantys žmonės gali padėti kitiems tik tuomet, kai patys jaučiasi stiprūs, todėl svarbu pasirūpinti savo sveikata ir poreikiais. Jei jaučiate, kad susidurti su bėgančių nuo karo patirtimis jums darosi per sunku, paieškokite, kas galėtų jus pastiprinti, palaikyti, padarykite pertrauką.

Stebėkite save, nuolatinis buvimas su stipriai krizės paveiktais žmonėmis gali traumuojančiai veikti ir jus. Atkreipkite dėmesį į savo jausmus, į sveikatą, į nuovargio lygį. Jei patys imate jausti išsekimą, beviltiškumą, stiprų pyktį, liūdesį, smarkiai padidėja dirglumas, sutrinka miegas ar apetitas, dingsta gebėjimas džiaugtis, metas atkreipti dėmesį į save. Padarykite pertrauką, paieškokite palaikymo ir paramos sau, pirma atsigaukite patys, atsitraukite bent kuriam laikui nuo karo temos. Nepamirškite savo dienotvarkės ir rutinos: jei darote mankštą, sportuojate, būnate gamtoje ar bendraujate su artimais bičiuliais – neapleiskite to. Toks savęs ir resursų perkrovimas veikia kaip vaistai – negalėsite suteikti tinkamos pagalbos ir žmogiškos atjautos, jeigu būsite išeikvojęs savo resursus.

 

Krizių įveikimo centras teikia NEMOKAMAS psichologų konsultacijas nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms

Individuali konsultacija

Tel. +370 640 51 555

Antakalnio g. 97, Vilnius

I–V 16–20 val., VI 12–16 val.

Skype krizesiveikimas

Messenger Krizės Įveikimas