Pereiti prie pagrindinio turinio

2022-03-29

Priglaudę karo pabėgėlius savo namuose, padėkite atgauti saugumo ir kontrolės jausmus

Priglaudę karo pabėgėlius savo namuose, padėkite atgauti saugumo ir kontrolės jausmus

Lietuviai ne tik aukoja įspūdingas sumas besiginančiai Ukrainai, bet ir plačiai atveria savo namų duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Šia didele užuojauta ir empatija išsiskiriame šių dienų aktualijose visame pasaulyje.

Psichologė psichoterapeutė Simona Glodenienė, savanoriaujanti Krizių įveikimo centre, siūlo nepamiršti to, kad priimant ukrainiečius svarbu palaikyti ir teikti pagalbą mažuose kasdienos darbuose, atsižvelgti į jų emocinę būseną ir taip padėti išgyventi šį sunkų laikotarpį.

Padėkite atrasti kasdienę rutiną

Reikia suprasti tai, kad atvykusių žmonių gyvenimas per akimirką apsivertė aukštyn kojomis: nebeliko to, kas atrodė įprasta ir kasdieniška, dingo saugumo jausmas ir komfortas, nežinia, kokias naujienas atneš rytojaus diena. Apgyvendinus savo namuose svarbu nepalikti atvykusių žmonių likimo valiai, bet padėti kasdieniuose darbuose. Pagalba paprastuose kasdieniuose darbuose ir palaikymas gali būti labai svarbūs – jeigu reikia, padėkite apsipirkti prekybos centre, palydėkite pas gydytoją, nuvežkite vaikus į ugdymo įstaigas ir kt. Ištrūkus iš katastrofinės aplinkos kiekvienam žmogui svarbu atstatyti savo saugumo jausmą ir kontrolę. Jausdami discipliną žmonės greičiau ir lengviau grįš į įprastą gyvenimo režimą ir taps savarankiškesni.

Nesistebėkite reakcijomis

Nuo karo bėgančius ukrainiečius dar kurį laiką lydės išgyventų traumų ir sukrečiančių patirčių padariniai. Normalu, kad buityje įprasti garsai, pavyzdžiui, skalbimo mašinos ar indaplovės garsinis įspėjimas apie pasibaigusią programą ar pravažiavęs automobilis gali iššaukti netikėtas reakcijas (krūptelėjimą, sustingimą) ir priversti sugrįžti baisius išgyvenimus. Taip pat gali pasitaikyti, jog sutrinka miegas, apetitas, padidėja dirglumas, sunku sukoncentruoti dėmesį ir kt. Tokios reakcijos yra natūralios ir suprantamos, laikui bėgant tokios emocijos slopsta ir tikėtina, kad žmogus, pajautęs saugumo jausmą, vėl jausis įprastai, jo nekankins didelis jautrumas aplinkai. Tačiau šis atsistatymas, kaip ir daugelis kitų, labai individualus. Kiekvieno žmogaus traumuojanti patirtis ir reakcijos į ją skirtingos, todėl vienam šis periodas tęsis trumpą, kitam – ilgesnį laiko tarpą. Visgi, jei panašios reakcijos tęsiasi kelias savaites ir nesilpsta, verta rekomenduoti žmogui kreiptis į psichologą (esant poreikiui, padėti jį surasti).

Verta žinoti, kokios reakcijos būdingos traumą patyrusiems žmonėms, tačiau ne visi pabėgėliai būtinai išgyvena traumas. Tokiu atveju minėtų reakcijų galite ir nepastebėti.

Priimkite emocijas

Daugelis bėgančių nuo karo išgyvena netektis – namų, įprastos aplinkos ir gyvenimo ritmo, bendravimo su draugais, kartais artimųjų. Gedėjimas yra procesas, kurio metu išgyvenami įvairūs jausmai nuo nevilties, pykčio, kaltės, liūdesio iki atsigavimo ir susitaikymo.

Tikėtina, kad potyriai ir emocijos bus įvairūs. Nors šeima jautė tą pačią karo katastrofą ir drauge išgyveno tuos pačius įvykius, kiekvieno reakcija gali būti skirtinga ir tai normalu. Dažnai susiduriama su nuotaikų nepastovumu: vieną dieną žmogus šypsosi ir bendrauja, kitą akimirką yra užsisklendęs savyje ir nesileidžia į kontaktą. Tai normalus gijimo procesas. Svarbu kantriai išlaukti, nes tai gali užtrukti. Sunkiau išgyvenama, jei žmogus kurį laiką yra užstrigęs vienoje reakcijoje ar nerodo emocijų.

Padėkite atgauti savarankiškumą

Įsiklausykite į stiprią krizę išgyvenusių žmonių poreikius ir leiskite veikti savarankiškai, tai padės jiems atgauti kontrolę. Tiesa, tai tikrai nereiškia, jog šiuos žmones reikia palikti likimo valiai. Siūlyti pagalbą ir paramą būtina, bet jei asmuo teigia, kad gali ir nori pats išspręsti vieną ar kitą problemą, susitvarkyti dokumentus, užsiregistruoti pas specialistą ar apsipirkti – nepirškite pagalbos. Suteikite galimybę pabūti vieniems, atskirai nuo žmonių. Balansas tarp palaikymo ir perdėto rūpesčio yra išties svarbus.

Svarbu palaikyti tikėjimą ir viltį

Naujienų, komentarų, nuomonių srautas portaluose, o ypač socialiniuose tinkluose didžiulis. Atvykusiems svarbu sveika pozityvumo dozė, kuri palaikytų viltį ir tikėjimą, jog karas jų šalyje baigsis ir gyvenimas atgaus saugią formą. Kokią informaciją ir jos kiekį skaitys ar matys jūsų apgyvendinti žmonės, sprendžia jie patys ir šį pasirinkimą svarbu gerbti. Galite jiems pasiūlyti prasiblaškyti – aplankyti renginius, pamatyti įdomias vietas, sužaisti stalo žaidimą, tai padės atitrūkti nuo sunkių žinių.

Tikėtina, jog atvykę jaučia kaltę prieš likusius karo aplinkoje ir rizikuojančius savo gyvybėmis, tai normalu. Kaltę išgyventi nelengva, padeda paprastas priimantis bendravimas, palaikymas. Būkite dėmesingi klausytojai. Dalijimasis skausmingomis patirtimis daugeliui žmonių padeda geriau suprasti, kas nutiko, sumažinti vidinę įtampą.

Pasirūpinkite savimi

Nepaisant to, kad apgyvendintų žmonių patirtis nelengva ir norisi teikti paramą, visgi kiekvienas iš mūsų turime savo galimybių ribas ir savus poreikius. Jautrūs pokalbiai ar paslaugos, nors ir svarbūs, neturi būti per ilgi ar varginantys jums. Dalinantis namų erdve gali kilti ir nemalonių jausmų, ypač išryškėjant buitiniams, kultūriniams ar pažiūrų skirtumams. Jei pastebite, kad sunku, nevenkite pabūti atskirai, pasirūpinti savo emocine sveikata, darbais ir poreikiais. Skirkite dėmesio sau: darykite tai, kas jums teikia džiaugsmą, padeda atsipalaiduoti. Kiek įmanoma, išlaikykite savo įprastą ritmą. Tik patys jausdamiesi gerai, galėsite būti naudingi jūsų namuose besiglaudžiantiems pabėgėliams.

 

Krizių įveikimo centras teikia NEMOKAMAS psichologų konsultacijas nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms

Individualios konsultacijos

I–V 16–20 val., VI 12–16 val.

Antakalnio g. 97, Vilnius

Skype krizesiveikimas

Messenger Krizės Įveikimas

Tel. +370 640 51 555