Інформація для українців: 
„Krizių įveikimo centras“ pastarąjį pusmetį daug dėmesio skyrė psichikos ligų, priklausomybių ir perdegimo temoms – Vilniuje, mūsų centre, rengiami grupiniai užsiėmimai ir individualios konsultacijos:
• Asmenims, kurių artimieji serga psichikos liga. Šeimos nariui susirgus psichikos liga, visa šeima išgyvena krizinį laikotarpį, kurio metu labai svarbu gauti pagalbą.
• Krizę išgyvenantiems asmenims, kurių artimieji serga priklausomybių ligomis.
• Asmenims, susiduriantiems su perdegimo sindromu, siekiant padėti geriau suprasti savo sunkumų priežastis, išmokti emocijų ir būsenos valdymo metodų, atpažinti perdegimo rizikos signalus bei didinti savo atsparumą, darbingumą.
Nors grupės jau pilnos, bet Jūs jaučiate, kad Jums taip pat reikia pagalbos, nedelsdami kreipkitės į mūsų psichologus individualiai pagalbai! Psichologai budi darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais – 12-16 val. Pirma konsultacija nemokama, registruotis nereikia. Gyvai – Antakalnio 97-47 arba nuotoliu – per Messenger ar Skype.
Kodėl šios temos tokios svarbios?
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja psichikos sveikatos sutrikimų, deja. Užsitęsusi COVID-19 pandemija, izoliacija ir neapibrėžtumas atnešė naujų iššūkių su psichologiniais sunkumais susiduriantiems žmonėms. Bendravimo ir judėjimo ribojimai, patiriamas lėtinis nuovargis, fiziologinių ir psichologinių resursų išeikvojimas, reikalavimas dirbti iš namų pagilino jau esamus psichologinius sunkumus asmenims, kurie turi psichikos ligą, yra priklausomi nuo žalingų medžiagų, yra perdegę.
Psichikos ligos, priklausomybės, perdegimas visada paliečia ne tik individą, bet dažnai tampa rimta krize ir jo šeimai bei artimiesiems. Tinkama pagalba ir sergančiajam, ir jo artimiesiems gali ir padėti sveikti sergančiajam, ir užkirsti kelią artimųjų psichologinės būsenos prastėjimui. Tuo tarpu, neįveikta krizė neigiamai paveikia su šiais sunkumais susiduriančių asmenų psichinę sveikatą, daro žalą tarpasmeniniams santykiams ir santykiams darbe, asmenys išgyvena nuolatinį stresą, šie psichologiniai sunkumai paveikia kolegas, kitus visuomenės narius, auga savižudybės rizika.
Šios įgyvendintos veiklos buvo labai svarbios stiprinant žmonių psichinę sveikatą. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už jų finansavimą – jas mums pavyko įgyvendinti pagal Vilniaus miesto savivaldybei visuomenės sveikatos rėmimo specialiąja programą.
Ir psichologai perdega
Perdegimo tema labai aktuali ir patiems psichologams, kurie patiria profesinį perdegimą. Siekiant sustiprinti jų pačių žinias šia tema „Krizių įveikimo centro“ psichologė Diana Noreikienė taip pat vedė mokymus mūsų centro psichologams. Mokymų metu buvo kalbama apie tai, kas yra perdegimas, kaip jį atpažinti savo, kolegų bei klientų gyvenimuose, taip pat dalyviai praktiškai aiškinosi savo perdegimo raišką, ieškojo savo resursų atstatymo būdų.
Paklausėme psichologės kelių dalykų apie perdegimą – tikime, kad kiekvienam bus aktualu.
Kas yra profesinis perdegimas?
Perdegimo sindromas apibrėžiamas kaip lėtinio streso darbe rezultatas, streso, kuris nebuvo sėkmingai valdomas. Jo raiška turi 3 svarbiausius požymius: emocinis išsekimas (fizinio ir emocinio nuovargio požymiai), depersonalizacija (atsiradęs atstumas nuo kolegų, klientų ar organizacijos, pasireiškiantis cinizmas) ir savirealizacijos mažėjimas (pradedama matyti save nekompetetingą, negebantį atlikti užduočių, pradedama save nuvertinti).
Yra tyrimų, kurie išskiria, kad psichologai labiausiai patiria emocinį išsekimą, mažiau depersonalizaciją ir net emociškai išsekę vis tiek ilgesnį laiką jaučia asmeninius laimėjimus/ kompetenciją darbe.
Kokie požymiai rodo, kad gresia perdegimas?
Vis gausėjantis viršvalandžių prisiėmimas ar darbas poilsio metu, atsirandantis darbo pervertinimas gyvenime, atsirandantis nuovargis ar išsekimas, kai nebesigauna atsigauti poilsio ar miego metu, atsirandantis neigiamas požiūris į darbą, kontaktų vengimas su kitais žmonėmis, irzlumo, kantrybės trūkumo, priekaištavimo ar savęs kaltinimo didėjimas, silpnėjančios kognityvinės funkcijos, pasireiškiantys somatiniai skausmai, miego sutrikimas, negebėjimas atsipalaiduoti, kol galiausiai apima tuštumos ir beprasmybės pojūtis bei pasireiškia depresijos požymiai. Kraštutinis perdegimo sindromo požymis – negebėjimas pakilti iš lovos (dėl fizinio ir/ ar psichinio išsekimo).
Kaip žmonės gali ieškoti ir atrasti resursų atstatymo būdų?
Visų pirma, dar net nesant perdegimo simptomams, vertėtų pažvelgti į savo gyvenimo būdą, vertybes ir tai, kaip rūpinamasi savimi bei savo sveikata (tinkama mityba, fiziniu aktyvumu, miego kokybe, atsipalaidavimu), kaip gebama atpažinti stresą ir su juo tvarkytis bei valdyti negatyvias mintis.
Viena svarbiausių taisyklių kalbant apie perdegimą yra 8-8-8 (valandų skaičius darbui, poilsiui, miegui).
Pasireiškiant perdegimo simptomams, svarbu atsitraukti nuo darbo, griežtai laikytis darbo-poilsio režimo, pasiimti ilgesnes atostogas, per kurias nebūtų jokių darbinių reikalų. Taip pat verta peržvelgti kiek dėmesio skiriame visoms savo gyvenimo sritims: fizinei sveikatai, santykiams, jausmų pažinimui, protinei veiklai (darbui) bei dvasingumui ar vertybėms. Paprastai profesiniame perdegime daugiausiai dėmesio skiriama darbo sričiai, o kitos yra apleidžiamas, tad svarbu peržiūrėti ir siekti balanso.
Kurių profesijų žmonės turi didesnę riziką susidurti su šia problema?
Nė vienos profesijos žmogus nėra apsaugotas nuo perdegimo. Norėčiau paminėti, kad tie žmonės, kurių darbas susijęs su rūpinimusi kitais, turi didesnę riziką perdegti. Taip tokios profesijos, kaip gydytojai, slaugytojai, mokytojai, psichologai, soc. darbuotojai, NVS darbuotojai, taip pat ir skambučių centro darbuotojai ar kiti, kurių darbo specifika susijusi su pagalbos ar informacijos suteikimu kitiems žmonėms bei konfliktų sprendimu.
Šie mokymai psichologams buvo labai svarbi ir reikalinga Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos dalis.
