Naujienos ir straipsniai
Grupė tėvams, išgyvenantiems vaiko netektį
Vaiko netektis yra viena skaudžiausių krizių žmogaus gyvenime. Svarbu su sunkiais išgyvenimais nelikti vieniems, ieškoti būdų, kaip įveikti šią krizę ir kaip gyventi toliau.
Seminaras “Psichologinės pagalbos teikimas po krizinio įvykio”
Seminaras skirtas krizinės pagalbos teikėjams, norintiems išmokti arba patobulinti savo profesinius įgūdžius:
• Suteikti pirmąją psichologinę pagalbą ir pritaikyti pagalbos teikimo būdus pažeidžiamoms žmonių grupėms: vaikams, paaugliams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, problemiškoms šeimoms ir pan.
• Planuoti ir pravesti psichoedukacinius užsiėmimus remiantis Barselonos krizių centro naudojamu intervencijos modeliu ir vadovaujantis tarptautinėmis gairėmis dėl potrauminio streso prevencijos.
• Įvertinti krizinio įvykio poveikį ir taikyti ilgalaikio krizės paliestų grupių būsenos stebėjimo metodus.
• Naudoti individualius ir grupinius intervencijos metodus po krizinių įvykių.
• Derinti individualaus ir grupinio darbo metodus PTSD reabilitacijai.
• Naudoti grupinius ir individualius savipagalbos būdus.
Konsultacijos bandžiusių žudytis artimiesiems
Jeigu Jūsų artimasis mėgino nusižudyti, natūralu kad Jūsų dėmesys ir rūpestis krypsta į bandžiusį žudytis, pirmiausia jam ar jai ieškosite medicininės bei psichologinės pagalbos.
Tačiau paramos taip pat reikia ir šeimos nariams arba draugams, kuriems žinia apie artimo žmogaus bandymą žudytis paprastai yra labai didelis sukrėtimas. Kaip toliau gyventi šalia žmogaus su aukšta savižudybės rizika? Kaip galiu jam padėti? Jeigu šeimoje yra vaikų, kaip jiems paaiškinti kas įvyko?
Krizinės situacijos organizacijose: prevencinių mokymų svarba
Iš anksto pasiruoštas krizės valdymo planas ir laiku suteikta psichologinė parama įvykus kriziniam įvykiui gerokai sumažina krizės padarinius.
„Krizių įveikimo centro“ tyrimas: gali būti, kad kas trečias žmogus Lietuvoje patiria psichologinę krizę
Krizių įveikimo centro ir „KOG instituto“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, tikėtina, kad šiuo metu 31,1 proc. Lietuvos gyventojų patiria didesnę ar mažesnę psichologinę krizę.