Інформація для українців: 
Nuo vasaros iki metų pabaigos Krizių įveikimo centre vyko psichologinės pagalbos grupės ir individualios konsultacijos suaugusiesiems, patiriantiems sudėtingas, tęstines asmenines krizes. Šios veiklos buvo įgyvendinamos projekto „Suaugusiųjų psichikos sveikatos stiprinimas teikiant psichologinę pagalbą užsitęsusioje krizėje esantiems asmenims“ kontekste.
Projekto metu teikta pagalba buvo skirta toms žmonių grupėms, kurios dažnai lieka „nematomos“, nors kasdien gyvena itin didelėje emocinėje įtampoje: priklausomų asmenų artimiesiems, psichikos liga sergančių artimiesiems bei savižudybę patyrusių žmonių artimiesiems.
Priklausomų asmenų artimųjų grupėse atsiskleidė bendros patirtys – nuolatinis bandymas kontroliuoti situaciją, nesaugumas dėl ateities, savęs suvokimas tik per santykį su priklausomu artimuoju. Į grupes žmonės dažnai ateidavo išsekę, su dideliu emociniu nuovargiu ir netikėjimu, kad pokyčiai įmanomi. Saugioje, palaikančioje aplinkoje dalyviai ėmė kalbėti apie savo sunkumus, mokėsi atpažinti savo jausmus, ribas ir poreikius. Daugeliui tai tapo pirmąja patirtimi, kai jie aiškiai suprato, kad nėra atsakingi už kito žmogaus sprendimus ir turi teisę rinktis save. Grupė tapo vieta, kur galima stabtelėti, jausti bendrumą ir pažvelgti į savo gyvenimą be gėdos, kaltės ar saviplakos.
Psichikos liga sergančių artimųjų grupėse dalyviai dalijosi patirtimis apie ilgalaikį gyvenimą „išgyvenimo režime“ – didelę atsakomybę, emocinę izoliaciją, nuolatinį budrumą. Grupės tapo erdve, kurioje buvo galima kalbėti ne tik apie sergantį artimąjį, bet ir apie save. Dalyviai akcentavo, kad bendravimas su panašią patirtį turinčiais žmonėmis mažino atskirties jausmą, stiprino ir leido jaustis ne vieniems. Grupinis darbas padėjo kitaip pažvelgti į savo vaidmenį slaugant ar palaikant sergantį artimąjį – su daugiau atjautos sau, daugiau vidinės ramybės ir tvirtumo.
Savižudybę patyrusių artimųjų atveju žmonės rinkosi individualias konsultacijas. Savižudybė dažnai palieka ne tik netektį, bet ir daugybę sudėtingų jausmų – gėdą, kaltę, baimę, polinkį atsiriboti, kankinantį klausimą „kodėl?“. Individualių konsultacijų metu buvo kuriama saugi erdvė kalbėti apie šią kančią, būti išgirstiems ir priimtiems be vertinimo ar nurodymų, kaip „teisingai“ gedėti. Ši pagalba padėjo žmonėms išbūti su skausmu ir pamažu priimti skaudžią realybę, patiriant, kad net ir šioje krizėje nereikia likti vieniems.
Visose projekto veiklose dalyviai ypač pabrėžė saugumo, priėmimo, bendrumo ir profesionalaus psichologų darbo svarbą. Ne kartą buvo išsakytas ir poreikis tęstinumui – ilgesnėms grupėms, galimybei grįžti, neprarasti patirto palaikymo.
Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už suteiktą galimybę įgyvendinti šį projektą ir sudaryti sąlygas Krizių įveikimo centrui priimti, išklausyti ir lydėti žmones jų užsitęsusiose krizėse. Ši parama leido sukurti saugią erdvę tiems, kuriems tuo metu jos labiausiai reikėjo.
