Інформація для українців: 
Dėl karo katastrofos savo šalį palikę ukrainiečiai Lietuvoje netrunka susirasti darbą. Į mūsų šalį pasitraukusiems pabėgėliams siūloma tūkstančiai darbo vietų ir kvietimų prisijungti prie komandų tik daugėja. Nepaisant kilnaus noro padėti, kiekvienai organizacijai dera įsivertinti, kad įdarbinant nuo karo bėgančius žmones neužtenka tik duoti darbo: pirmiausia verta skirti laiko esamiems darbuotojams supažindinti su sprendimu pakviesti dirbti ukrainiečius ir pasiūlyti drauge padėti naujiems stiprią krizę išgyvenusiems kolegoms. Krizių įveikimo centro psichologė Gintė Jasienė siūlo skirti dėmesio naujų kolegų emocinei savijautai ir jiems pagelbėti įvairiais buitiniais klausimais.
Paruoškite savo komandą
Organizacijos vadovui dera pristatyti situaciją, aptarti procesų eigą su organizacijos darbuotojais. To nepadarę rizikuojate, kad kolektyve atsiras nesusipratimų ar pradės sklisti nepagrįstos kalbos, neva „atleis darbuotojus ir į jų vietas priims ukrainiečius“.
Paklauskite, kas norėtų kuruoti naująjį kolegą: supažindinti su organizacija, apmokyti, jei reikia, padėti spręsti kai kuriuos klausimus ir už organizacijos ribų.
Vieni darbai reikalauja daugiau kalbinių įgūdžių, kiti – mažiau. Su komanda aptarkite, kaip spręsite iššūkius, kurių gali atsirasti dėl kalbos skirtumo, kaip palengvinsite įsiliejimą į kolektyvą ir į Lietuvos darbo rinką žmonėms, kurie nekalba lietuviškai, ir dėl patirtų sukrėtimų gali turėti papildomų poreikių.
Atkurkite saugumą, kontrolės pojūtį, skatinkite veikti savarankiškai
Neretai būna stipriai pažeistas žmonių, patiriančių karo krizę, saugumo jausmas ir pojūtis, kad gyvenime nieko negali kontroliuoti, tarsi bet kas ir bet kada gali išmušti žemę iš po kojų. Tai išgyvenimai, kuriuos žmogaus psichikai sunku ištverti. Todėl labai pagelbėja dalykai, padedantys šiek tiek atkurti saugumo ir kontrolės jausmą.
Darbas ir rutina darbe labai tam praverčia. Svarbu aiškumas, konkretumas, žinojimas, kas vyksta, ko tikimasi, kokios perspektyvos. Todėl organizacijoje vertinga turėti kuratorių, kuris ne tik supažindintų su tvarka, darbo etika ir taisyklėmis, bet ir padėtų įsilieti į kolektyvą, inicijuotų neformalius veiksmus, pagelbėtų kurti naujus ryšius.
Nauja aplinka, nauji iššūkiai – nelengvas metas kiekvieno žmogaus gyvenime, juolab kai asmuo patyrė stiprius ir sukrečiančius įvykius. Normalu, kad kurį laiką prie naujo kolektyvo prisijungęs žmogus jausis nepatogiai, jam kils daug klausimų, bus didesnis grįžtamojo ryšio ir kontakto poreikis.
Nuosekliai stiprinkite žmogaus aktyvumą ir savarankiškumą. Aktyviai krizėje veikiantys žmonės sulaukia daug mažiau krizę lydinčių negatyvių psichologinių padarinių.
Stiprinkite ryšius
Palaikantys ryšiais su žmonėmis yra tai kas padeda atlaikyti krizę. Šie ryšiai turėtų būti pakankamai asmeniški, reguliarūs ir įvairūs.
Supažindinkite asmeniškai su kolegomis, į kuriuos būtų galima kreiptis ko nors prireikus. Ryšio asmeniškumui nepakanka tiesiog turėti telefono numerį ir žinoti pavardę. Svarbu gyvi pokalbiai, reikia susipažinti, apsitarti, kokiais klausimais ir kaip galėsime bendradarbiauti ar kreiptis. Jeigu norite dar didesnio asmeniškumo galite prisėsti drauge su arbata ir pyragu, pasiklabėti asmeniškomis, bendražmogiškomis temomis, giliau susipažinti.
Reguliarūs susitikimai veikia stabilizuojančiai, stiprina ryšio patikimumo pojūtį.
Padėkite atvykusiems darbuotojams neužsidaryti savo bendruomenėje, įtraukite juos į platesnį ryšių tinklą, kuris galėtų jiems suteikti daugiau paramos, būtų naudingesnis. Bendraujant su krizės veikiamu žmogumi svarbu proaktyvumas. Užkalbinkite, paklauskite, kaip sekasi, pasiteiraukite, ar reikia pagalbos, padėkite kuo galite.
Akivaizdu, kad neformalus bendravimas stiprina tarpusavio ryšį. Prisijungus naujiems darbuotojams susitikite po darbo – geriausiai visa komanda. Jei darbo pobūdis gana funkcinis ir konstrukcinis, trūksta bendravimo, tokie susitikimai tiek prisidės prie komandos formavimo, tiek pagelbės krizės ištiktiems ir prisitaikyti bandantiems atvykusiems žmonėms.
Neapsiribokite bendravimu tik apie darbą. Jei turite galimybę, leiskite išsikalbėti. Jei naujasis kolega pasakoja – išklausykite, išgirskite nuogąstavimus, padrąsinkite, užjauskite, palaikykite viltį, tačiau, jei kolega nenori pasakoti apie patirtus išgyvenimus, pernelyg neklausinėkite.
Supažindinkite darbuotojus su galimomis reakcijomis
Nuo karo bėgančius žmones dar lydi sukrečiančios patirtys, dažną kiekvieną dieną pasiekia naujos sukrečiančios žinios iš paliktų namų, papildomų netekčių suvokimas. Organizacijoje su kolegomis verta aptarti galimas reakcijas ir tai, kad jų netektys ir skaudi patirtis gali atsispindėti darbo aplinkoje. Žmonės gali būti išsiblaškę, sunkiai sutelkti dėmesį. Taip pat tikėtina, kad karo grėsmė ir išgyventos patirtys kuria nesaugumo jausmą, todėl įvairūs garsai ir kiti dirgikliai gali sukelti netikėtų kūno reakcijų. Galimos ir stiprios emocijos, tokios kaip pyktis, kaltė, jaučiama prieš tuos kurie liko ten, gėda, sielvartas, skausmas, beviltiškumas, bejėgiškumas. Visa tai normalu, žmogiška ir suprantama, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kada šios reakcijos itin stiprios, pvz., kamuoja panikos atakos arba įsiveržiantys karo prisiminimai, kurie tarsi užgožia realybę, arba reakcija ilgą laiką visiškai nekinta. Pvz., žmogus nuolat apimtas apatijos. Tokiais atvejais pasiūlykite kreiptis ir į specialistus. Reakcija į krizę nėra liga, bet psichologinė pagalba gali būti labai reikalinga.
Reakcijų išgyvenant stiprią krizę žinojimas padės geriau suprasti naujuosius darbuotojus ir suteikti stipresnę emocinę paramą.
Kalbėkite apie karą organizacijoje
Karo katastrofa veikia ne tik tiesiogiai su tuo susidūrusius, bet ir kiekvieną iš mūsų čia, Lietuvoje. Darbuotojai patiria didelę emocinę įtampą, didesnį stresą ir nerimą dėl ateities. Daugelis išgyvena neįprastai stiprius jausmus, kaip antai sutrikimą, baimę, bejėgystę, pyktį, liūdesį, beprasmybę, gali sustiprėti somatiniai negalavimai, sutrikti miegas, gali būti sunkiau susikaupti atlikti užduotis. Pasidalinimas, išgirdimas, vienas kito stipresnis palaikymas gali būti tai, ko reikia įtampai suvaldyti ir liudijant nusikaltimus žmogiškumui.
Pasikalbėjimas su palaikančiais kolegomis gali tapti svarbia atrama išgyvenant krizę. Žinoma, svarbu ir rasti, kuo pasidžiaugti kasdieniame gyvenime, matyti vienas kito pasiekimus ir gražias žmogiškas savybes, bet nenuneikite karo konteksto. Būkit sąmoningi apie tai, kad atvykusių žmonių būseną ypač stipriai veiks įvykiai karo fronte ir ten likusių jų artimųjų išgyvenimai. Didesnio dėmesio ir pagalbos gali prireikti bet kuriuo momentu.
Krizių įveikimo centras teikia NEMOKAMAS psichologų konsultacijas nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms
Individualios konsultacijos
I–V 16–20 val., VI 12–16 val.
Antakalnio g. 97, Vilnius
Skype: krizesiveikimas
Messenger: Krizės Įveikimas
Tel. +370 640 51 555
