Viena netektis traumuojančiai paveikia bent 10 aplinkinių: kas gali padėti jiems?

2021.05.02

Artimo savižudybė vakarietiškoje kultūroje smarkiai paveikia apie 10 žmonių, skaičiuoja netektis ir traumas tyrinėjantys psichologai. Tačiau vieno žmogaus nelaimę dešimčių kančia gali paversti ir mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, smurtas ar žmogaus dingimas. Tai – tik dalis situacijų, į kurias reaguoti ir padėti pasirengusios „Krizių įveikimo centro“ Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos.

 „Tokie dideli sukrėtimai, kaip smurtinės mirtys, žūtys avarijose ar ūmios psichozės neišvengiamai paliečia artimuosius ir bendruomenes bei gali sukelti itin skausmingas kone masines traumas. Neretai susitelkiame į auką ir pamirštame, kad jos netektis aplink save sukūrė dešimtis aukų. „Krizių įveikimo centro“ mobiliosios psichologinių krizių komandos jau ne vienerius metus yra pasirengusios reaguoti į tokias situacijas ir padėti artimiesiems bei bendruomenėms, o iki metų pabaigos Vilniaus bei Kauno apskrityse bei rajonuose šios paslaugos gyventojams finansuojamos valstybės lėšomis. Numatytas paslaugų tęstinumas ir plėtra 2021 metais“, – sako klinikinė psichologė, „Krizių įveikimo centro“ projekto vadovė Ingrida Bobinienė.

Mobiliosios psichologinių krizių komandos specialistai konsultuoja telefonu 8 616 22252 kasdien 9:00-17:00 val. Esant poreikiui, mobilioji specialistų komanda sutartu laiku gali atvykti ir teikti pagalbą vietoje.

Krizių įveikimo komandos pagalba asmeniui ar jo artimiesiems gali padėti išgyventi, geriau suprasti krizinius jausmus, patarti, kaip artimieji ar bendruomenė gali padėti labiausiai paveiktiems žmonėms.

Kai nelaimingas atsitikimas ar kitas krizinis įvykis nutinka organizacijoje, krizių įveikimo komandos konsultacijos gali padėti efektyviau suvaldyti krizę bei išvengti galimų neigiamų pasekmių, jeigu neišspręsta krizė užsitęstų: tada prastėja psichologinis klimatas organizacijoje, mažėja jos narių pasitikėjimas vadovais, motyvacija ir įsitraukimas, silpnėja tarpusavio ryšiai, didėja pasiimamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius ar išėjimai iš darbo.

Per metus – dešimtys tūkstančių susiduria su kriziniais įvykiais

Traumuojančių įvykių metu ne visada sugebame įvertinti mastą, kiek žmonių įvykis palietė, galėjo sukelti sunkių psichologinių išgyvenimų. Statistikos departamento duomenimis, 2019-aisiais bendras išorinės mirties priežasčių skaičius Lietuvoje siekė 2395 atvejus. Tai – žūtys gaisruose, smurtinės mirtys, savižudybės bei kiti atvejai.

„Jei galvotume apie tai, kad kiekvienas toks atvejis paliečia bent 10 aplinkinių, tai per metus skaičiuotume apie 30 tūkst. krizinio įvykio paveiktų žmonių Lietuvoje. Na, o jei pridėtume tuos atvejus, kai kilo grėsmė sveikatai ar gyvybei, tačiau žmogus nežuvo ar nenusižudė, šis skaičius padidėtų dar bent keletą kartų“, – sako Ingrida Bobinienė.

Ne visi ryžtasi kreiptis pagalbos

Dalį šių dešimčių tūkstančių dėl įvairių priežasčių įvykis paliečia ypač skaudžiai, tačiau jie tinkamos pagalbos dažnai nesulaukia. Ir todėl, kad neturi žinių, kur gali kreiptis, ir dėl vis dar neišnykusios psichologo paslaugų stigmos. Kaip rodo praėjusiais metais „KOG instituto“ drauge su „Krizių įveikimo centru“ atliktas šalies gyventojų tyrimas, mažiau nei pusė – 47 proc. lietuvių mano, kad kreiptis psichologinės pagalbos yra normalu. Kiti gi turi abejonių arba laiko tai gėdingu dalyku nes yra įsitikinę, kad su savo psichologinėmis problemomis privalo susidoroti patys.

„Dalis žmonių psichologines krizes iš tiesų įveikia savo jėgomis ir su artimųjų pagalba, bet kai krizė yra ne paprasta, o tokia komplikuota, kaip nužudymas, savižudybė, žūtis, yra didesnė tikimybė, kad krizė užsitęs ir gali turėti pasekmių asmens psichikos ir netgi fizinei sveikatai. Žmones gali ilgai lydėti stiprūs jausmai, baimė, gėda, potrauminio streso simptomai, kurie prisideda prie gyvenimo kokybės prastėjimo, darbingumo mažėjimo“, – kalba I. Bobinienė.

Pasak jos, krizinė pagalba, edukacija apie streso įveiką, pagalbos būdus sau ir kitiems gali sušvelninti stresines reakcijas, padėti žmogui išgyventi krizę, o organizacijai – optimaliau funkcionuoti tiek kriziniu laikotarpiu, tiek ir po jo.

Kada gali padėti mobiliosios krizių įveikimo komandos

„Neretai žmonėms sunku nustatyti, ar iškilusi situacija jau yra ta krizė, kada būtų galima kreiptis į specialistus ar pasitelkti Mobiliąją psichologinių krizių įveikimo komandą. Tačiau kai kažkoks įvykis stipriai sukrečia, kai po jo sunku grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, sumažėja darbo produktyvumas, galima galvoti, kad tai – ta situacija. Tai yra ne žinojimas, o patyrimas“, – aiškina I. Bobinienė.

Dažniausiai psichologinių krizių įveikimo komandą verta pasitelkti, kai nutinka krizinis įvykis, susijęs su realia arba suvokiama grėsme sveikatai arba gyvybei. Pavyzdžiui, žmogaus savižudybė, nužudymas, užpuolimas, nelaimingas atsitikimas ar netikėta mirtis darbe, išprievartavimas, žmogaus dingimo atvejis, gaisro atvejis, kai sudega gyvenamasis namas, smurto atvejis įstaigoje tarp darbuotojo ir kliento.

Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų pagalba tokiais atvejais teikiama paveiktiems asmenims, šeimoms, bendruomenėms ir darbo kolektyvams užsakovo gyvenamojoje arba darbo vietoje. Pagalba teikiama ir nuotoliniu būdu, kai jos skambinančiajam ar jo aplinkai reikia nedelsiant bei tuomet, kai pagalbos teikimas gyvai negalimas dėl karantino suvaržymų, paslaugų gavėjų saviizoliacijos.

Dėl informacijos apie projektą galite kreiptis į projekto vadovę Ingridą Bobinienę el. p.: ingrida@krizesiveikimas.lt arba telefonu: 8 609 37258.

Paslaugos yra teikiamos Vilniaus ir Kauno apskrityse, finansuojamos LR SAM, įgyvendinant LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. V-1596 4. punktą „Išbandyti ir išplėtoti mobiliųjų komandų paslaugas, užtikrinant neatidėliotiną ir skubią psichologinę pagalbą“.

Paveikslėlio autorius OpenClipart-Vectors, šaltinis: Pixabay.